jau berods valanda kai fanatiškai kartoju - igel, igel, igel igel, kleine meine kleine meine igel

bemaž liko tiek mažai, o bemaž manoji meilė skleidžiasi į šalis

ir kaip bepasakytum, bet niūniuojasi visos mikutavičiaus dainos, ir koncentruojasi mintys, i vieną, į du, į tris. šiandienai jau keturis

bemaž turėsiu be galo ilgą naktį, kad siela pasivytų kūną,

berods, labai dar noriu užvalgyti, kad ramiai ramiai ramiai užmigti.

dar labai norėčiau, kad jie visi atstotų ir pamirštų, o aš galėčiau ką nors vėl tyliai pamilti.

-man labai nepatinka, kai seksas tampa svarbiau už draugus

šiandien dangus ypatingai apsitraukęs pilka, patapęs vieniu kas laisvai leidžia medžiams pasirodyti.  šiandien dangus neypatingas, šiandien puikuojasi nusirengę medžiai.

aš labai dažnai patampu šamanu. šamanu savyje, šamanu aplinkoje, šamanu visada. kai tik atsiverti, kai tik akim ir pirštų galiukais prisiliečiu prie tos knygos, kai tik piršteliai spaudo klaviatūroje \anarchija.lt\ iš kur šitiek visko atėjo, ir iš kur šitaip lengvai įsiliejom

rodos ne gyvenu, o beprotiškai fantastiškai gyvenu, viskas aplink tik sukas sukas sukas, žmonės, šitie, anie, mylimi ir savi, sukas aplink jau visa savaitę, o su kiekvienu dar norisi šnekltelt, išgert arbatos, o laikas tirpsta tirpsta tirpsta,.. svarbiausia, kad užtektų laiko pabūti su mama.

ir geriu vieną iš tų sveikųjų arbatų, ir tikiu, kad ji išvalys susikaupusius vakarykščius kolos likučius,

pusryčiam morkų pyragaičiai ir alyvuogęs, berods nebegali nieko būti geriau.

-man šimtą gramų arbatos ‘Harmonija’, prašyčiau,

ir prie visų kitų daiktų daiktelių ją metu į lagaminus, šalia Caritas žvakės, ir “senovės keltų dvasingumo”

ir begalybė rodos nebežino, ir ta begalybė žino viską

o aš tūnau ir kontempliuoju, apie gražią meilę, apie sodybą, apie augalus, apie pradėjimą, apie ateitį ir gyvenimą,

aš tik tūnau ir kontempliuoju, apie savo Dievą, ir kaip ji sakė, Jis nerūpestingas, didelis, ir baltas

o aš tik atsiprašinėju, nes pernelyg labai myliu.

“ir jei apsikabinę surištumėm rankas, ne tik todėl, kad sako - nepaleisk manęs”

Suicide Dj’s - Jeigu.mp3

žinot, o aš visai nesijaučiu laiminga viduje, tik visi aplink kažkotais be priežasties begalo laimingi.

ir begalo negera, ir liūdna, ir skaudina, ir erzina.

I should try living on my own

moi, moi, moi, labas rytas Mielieji,

berods jau dešimt ryto, o aš nuveikus jau begalo daug, perskaityta knyga, parašyti esė, atsakyti klausimai, bet visa tai toks ničniekis, palyginus su tai, kad šiandien ketvirtadienis, ir tai, kad už mano lango žavus geltonas ruduo, ir žinau, kad įsiausiu į savo mažus aulinukus, pasidarysim ko nors į termoso, ir bėgsiu kur nors, plepėti plepėti. ak, ak, ak, noriu gražaus žiedo, noriu, kad kiekvienas musulmonas palietęs mano ranką, žinotų, kad aš jau, ir nebelįstų amžiams.

o manasis vyras dabar kažkur Kaune, ir šitaip noris bent akies krašteliu susirasti jį, ir slapčiomis žiūrėti iš už kokio ąžuolo.

džiugus šiandien rytas, ir džiugi dienelė. ir nuostabių dainų ir filmų diena :)

Jack Johnson - Banana Pancakes.mp3

Matt Costa - Sunshine.mp3

šiandien gražiai šokam, džiaugiamės šiltuoju rudeniu ir begalo begalo begalo mylim.

ei, drugy ar bebuvai kada toks laimingas? :)

[22:39:49] in.: aš priklausoma nuo Tavęs, ir priklausoma Tau.

labai gerai yra ignoruoti vero cafe ir pasigaminti savo arbatą, ir turėti savo puodelius

tik vis dar sopa širdis, ir viskas sukasi sukasi sukasi

imu galvoti, kad viskas vien dėl to, kad mano tėtis jaunystėje rūkė cigaretes “Kosmosas”

Andrius Mamontovas  - Kai Tu atversi man duris.mp3

turbūt svarbiausia jog žinau su kuo švęsiu naujus metus

nes jis pažadėjo.

tik aš jam pažadėjau daug daugiau, ir labai noriu nesugriauti pažadų bent iki naujų

gravel -aš išpjoviau tavo širdį.mp3

[20:38:41] in.: aš šiandien turėjau važiuot namo, kad šlapias kojines pakeisčiau sausomis, nes galvojau kad mano kojos pavirs į ledą, mane milijonus kartu apliejo pravažiuojančios mašinos, ir milijonus kartų ilipau i balą, nes kitaip negalima  buvo praeit, bet aš nesiskundžiu, juk ruduo, o jis man patinka, tik norėčiau, kad kas nors apkabintų iš nugaros, kai man beprotiškai šalta laukiant stotelėj autobuso, o ausinėse groja žvaigždžių spyglius
[20:38:48] in.: išeinu iš proto, regis tikrai taip
[20:39:18] in.: ir jei atvažiuosi, turėsi man įrodyt, kad pasaulis yra nuostabus, nes be šio sakinio regis tikrai išeisiu iš proto
[20:40:38] in.: ir aš nemoku mokytis iš atskanuotų lapų, nejaugi nesuprantat
[20:48:09] girtashkas: aš noriu Tave apkabint

aš dievinu dainas kurios trunka 400 sekundžių

aš dievinu rudenį

-taip, šiandien aš myliu

ruduo ir yra tada, kai gali laisvai keikti orą esant lauke, jausti šlapias kojines prigludusias prie pėdų, ir veidą, į kurį kaip adatos duriantys krenta lietaus lašai, kai viskas sustingsta ir nebesinori net užsidegti cigaretės lauke, kai labiau už viską trokšti grįžti namo kuo greičiau, ir įsiauti į vilnones kojines, ir gerti žalią arbatą kabinant iš stiklainio medų, dideliais šauktais.

ir visai nesvarbu ar šlapdriba, kurios dėka grįžus turiu padžiauti visus drabužius, ar sausasis ruduo, kai einant parku jauti lapų šlamesį po kojom.

begalo dievinu rudenį

man rodos, kad aš savo laimę tikrai laikau kažkokioj dėžutėj, delne, saujelėj, pasislėpus, pasidėjus ir neištraukiant

o kaip norėčiau apsiginkluoti gėriu, pamiršti visas šre, ir gyventi, ir mylėti, ir užsikrėsti

gal ir visai įmanoma., tik kur rasti tų laimingų žmonių, kurie užkrėstų laimingumu, nes rodos visi begalo rudeniškai jausmingi

o gal pačiai tapti sėkla, ir sėtis laime kitų širdyse?